TopPC AMD Ryzen 5 (Zen 4) GMNG, Ryzen 5 7600, 32GB (2x16) DDR5, GeForce RTX 4060 Ti (8GB), 1TB NVMe Gen4, Windows 11 Home

Kai paleidžiama operacinė sistema, ji įkeliama iš kietojo disko į operatyviąją atmintį. Tas pats procesas vyksta su visomis programomis ir jose atidarytais failais. Todėl labai svarbu, kad operatyviojoje atmintinėje būtų pakankamai vietos visiems pirmiau minėtiems duomenims, kad procesorius galėtų sparčiai tvarkyti šią informaciją.

Jei pasirinkta nepakankamos talpos operatyvioji atmintinė, procesorius trumpalaikėms operacijoms pradeda naudoti kietąjį diską ir tuo metu kompiuteris tampa labai lėtas. Todėl svarbu nusipirkti atminties kiekį, reikalingą atitinkamoms užduotims atlikti.

Vidutiniam naudojimui, pavyzdžiui, naršymui internete, darbui su dokumentais ir naudojimuisi multimedijos galimybėmis, visiškai pakanka 4 GB RAM atminties.

3D kompiuteriniams žaidimams, vaizdo ir garso redagavimo programoms ir bet kokiai profesionaliai programinei įrangai reikia bent 8 GB RAM atminties.

Turėtumėte atminti, kad RAM atminties niekada nebūna per daug. Todėl, jei galite sau tai leisti, turėtumėte pirkti daugiau. Vis dėlto turėtumėte atsižvelgti į tai, kad operatyvioji atmintis yra parametras, kurį vėliau galima atnaujinti įsigyjant papildomą kiekį, jei pagrindinėje plokštėje yra pakankamai laisvų atminties prijungimo lizdų.

Svarbiausias vaizdo plokščių skirtumas yra jų GPU arba centrinis grafikos branduolys. Šis parametras lemia grafinį našumą ir gali būti pagerintas tik pakeitus visą plokštę kita.

Taip pat vaizdo plokštės su vienodais GPU ir modeliu gali skirtis grafinės atminties talpa, atminties tipu, aušinimo tipu ir taktiniais dažniais.

Grafinės atminties talpa suteikia galimybę žaisti 3D žaidimus didesne raiška, todėl, jei mėgstate žaidimus ir planuojate įsigyti didelį monitorių ar kelis monitorius, turėtumėte rinktis vaizdo plokštę, kurios atminties talpa ne mažesnė kaip 1 GB. Jei vaizdo plokštei trūksta grafinės atminties, ji gali pasiskolinti reikiamą kiekį iš kompiuterio operatyviosios atminties. Vis dėlto spartos skirtumas yra didelis ir yra grafinės atminties naud

Turėtumėte atkreipti dėmesį į atminties tipą ir dažnį. DDR3 atmintis yra geresnė už DDR2 ir lėtesnė už DDR5. Be to, DDR3 1800 MHz atmintis bus greitesnė už to paties tipo 1600 MHz atmintį. Be to, atminties pralaidumas yra svarbus ir vieno tipo atminčiai. Taigi, DDR3 256 bitų atmintis bus greitesnė už DDR3 128 bitų atmintį.

Aušinimo tipas ir kokybė yra vienas svarbiausių vaizdo plokštės pasirinkimo kriterijų. Gerą aušintuvą sudaro vienas didelis arba keli maži aušintuvai ir didesnis radiatorius nei standartinė atitinkamos vaizdo plokštės aušinimo įranga. Turėtumėte paklausti mūsų vadybininkų ir jie padės išsirinkti geriausią pasiūlymą.

Gerą aušintuvą galima įsigyti kaip atskirą įrenginį, tačiau jis yra gana brangus - ~25 Lt, todėl geriau pirkti kortelę su pakankamai geru aušinimu.

Renkantis korteles su identišku GPU reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar yra OC (OverClock) arba pramoniniu būdu padidinto taktinio dažnio kortelių versijų. Šio tipo kortelė užtikrina didesnį grafinį našumą, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad jis paprastai pasiekiamas dėl intensyvesnio (garsesnio) aušinimo ir veikimo stabilumo.

Pirmieji M.2 SSD diskai rinkoje pasirodė netrukus po to, kai 2013 m. pabaigoje debiutavo Intel Haswell architektūra. Tačiau jos išpopuliarėjo tik 2015 m. pabaigoje, kai Intel architektūra Skylake ir 100 serijos pagrindinės plokštės tapo vis dažniau aptinkamos M.2 lizduose. 2017 m. pradžioje, pasirodžius Intel 7 kartos Kaby Lake ir AMD Ryzen procesoriams, beveik visose Z270 ir X370 pagrindinėse plokštėse įrengtas vienas ar net keli M.2 lizdai.

M.2 diskai iš esmės yra trijų standartų, kurie iš esmės nurodo jų fizines charakteristikas: M.2 2280 (22x80 mm dydžio kortelė), M.2 2260 (22x60 mm), M.2 2242 (22x42 mm), tačiau pagal M.2 techninę specifikaciją leidžiami ir kiti dydžiai.

Deja, fiziniai matmenys nėra vieninteliai M.2 SSD skirtumai. Skiriasi ir šių kortelių sąsaja, kurią jos naudoja prisijungdamos prie procesoriaus. Šiuo metu dažniausiai naudojami dviejų tipų M.2 SSD - SATA ir PCI-Express. M.2 SSD diskai per SATA sąsają gali pasiekti iki 600 MB/s spartą, kurią riboja dabartinis SATA 3 protokolas. Būtent dėl šio apribojimo M.2 buvo pritaikyta taip, kad būtų suderinama su PCI-Express magistrale ir užtikrintų didesnę duomenų perdavimo spartą, kuri per PCI-E sąsają gali siekti iki 4 GB/s! Kai kurie diskai jau gali pasiekti 2500 MB/s ir didesnę skaitymo spartą.

Svarbiausia nepamiršti, kad, nepaisant prievadų panašumo, šie diskai tarpusavyje nesuderinami! Plokštėje, kurioje M.2 lizdas prijungtas tik prie SATA sąsajos, nebus galima naudoti PCI-E sąsajos M.2 SSD ir atvirkščiai. Tačiau nuo 2017 m. Intel B250, H270 ir Z270 pagrindinių plokščių bei AMD X370 pagrindinių plokščių beveik visi M.2 lizdai yra universalūs ir palaiko tiek SATA, tiek PCI-Express sąsajos M.2 SSD diskus. Tačiau visada rekomenduojame tai patikrinti plokštės gamintojo svetainėje.

SSD diską sudaro mikroschemos, todėl jame nėra judančių dalių ir jis yra visiškai tylus (0 dB). Dėl to paties fakto SSD diskas yra patvaresnis vibracijai negu kietasis diskas.

Dėl sandaros specifikos, didesnės talpos SSD diskai paprastai yra spartesni, o sparta gali skirtis net kelis kartus. Todėl prieš įsigydami, rūpestingai ištyrinėkite SSD disko spartos rodiklius – skaitymo ir rašymo greitį megabitais per sekundę (MB/s). Vidutinio dydžio SSD disko sparta turi būti ~250 MB/s Read ir ~200 MB/s. Write. Didelio pajėgumo diskų - ~350 MB/s Read un ~450MB/s Write.

SSD diskų sparta ir talpa sparčiai gerėja, o kainos – krinta, todėl šį disko tipą rinkitės tik todėl, jei sparta ir tyla yra svarbiau už kainą.

Didesnio nei 1 TB talpos diską turėtų pirkti tik tie naudotojai, kurie mėgsta viską išsaugoti arba kurių darbo specifika apima didelį duomenų kiekį, pavyzdžiui, profesionalus nuotraukų ir vaizdo įrašų redagavimas, didelės apimties duomenų bazių sistemos ir t. t. Vidutiniam naudotojui 1 TB diskas yra daugiau nei pakankamas

Be tūrio, taip pat reikia pasirinkti disko greitį. Jį lemia apsisukimų per minutę (aps./min.) indeksas ir talpyklos atmintis. 1000 apsisukimų per minutę diskas bus greitesnis už 7200 apsisukimų per minutę diską (be to, jis bus triukšmingesnis). Esant tam pačiam sukimosi indeksui diskas su 64 MB spartinančiąja atmintimi bus greitesnis už diską su 32 MB spartinančiąja atmintimi ir t. t.

Disko parametrus galima pagerinti įsigyjant papildomą diską, o jų skaičius priklauso nuo 3,5" HDD korpuso nišų ir maitinimo bloko galios (vidutinis HDD suvartoja apie 25 W maitinimo šaltinio

Prijungimo lizdo tipas SATAII ir SATAIII nėra labai svarbus, nes tai tarpusavyje suderinami standartai ir (HDD atveju) nėra labai svarbūs didelei duomenų perdavimo spartai.

Kai operacinė sistema atskiriama nuo duomenų, operacinė sistema ir programinė įranga paprastai dedama į mažesnio dydžio ir spartesnį diską. Duomenims įrašyti naudojamas didelės apimties diskas su mažesniu sūkių dažnio indeksu, nes toks sprendimas užtikrina didesnį duomenų saugumą dėl mažesnio sukimosi greičio ir darbinės temperatūros. Tačiau diskai turėtų būti išdėstyti pakankamu atstumu vienas nuo kito, nes priešingu atveju jie turėtų būti aušinami ventiliatoriumi.

Jei pasirinktoje pagrindinėje plokštėje nėra RAID duomenų masyvo, verta pagalvoti apie kito disko įsigijimą dėl dviejų galimų taikymo tipų:

RAID 0 arba STRIPE - tai duomenų masyvas, galintis gerokai padidinti duomenų skaitymo ir (arba) rašymo greitį dėl nuoseklaus abiejų diskų naudojimo (ir duomenų stabilumo). Naudojant šią jungtį tenka prisiimti dvigubą riziką - sugedus vienam iš diskų, visas duomenų masyvas nebeveikia ir duomenys prarandami. Šio tipo duomenų masyvui naudojami identiško modelio ir gamintojo diskai.

RAID 1 arba MIRROR duomenų masyvą sudaro du panašūs diskai, į kuriuos visi duomenys kopijuojami vienu metu ir identiškai, taip užtikrinant duomenų saugumą nuo vieno disko pažeidimo. Tokio tipo duomenų masyvo atveju pageidautina pasirinkti skirtingo gamintojo arba labai panašaus modelio diską, nes gamybos defekto atveju to paties tipo diskai gali turėti tą patį defektą, todėl padidėja duomenų praradimo rizika.

Be pirmiau minėtų RAID tipų, taip pat yra kombinuotų RAID 5 ir RAID 6 tipų, kurie užtikrina duomenų saugumą ir kartu padidina veikimo greitį, tačiau šiems duomenų masyvams reikia atitinkamai 3 ir daugiau diskų, taip pat specializuoto valdiklio. Apie kompiuterio su RAID 5, 6 duomenų masyvais konfigūravimo galimybes turėtumėte pasiteirauti mūsų vadybininkų adresu Skaityti toliau...